„Į pasaulio kraštą ir atgal“

1248-ieji. Einius išsiruošė į Novgorodą, norėdamas parsigabenti korelų žemėje surinktą jam priklausančią duoklę ir susitikti su senu draugu pirkliu Anapu ben Erachu.

Einius net nesapnavo, kad atsidurs kone pasaulio pakraštyje – mongolų imperijos sostinėje Karakarume.

Mongolų didžiosios chanienės įsakymu į Karakarumą iškeliavimo ir Novgorodo kniazius Aleksandras. Jo gausioje palydoje buvo du pirklio Stepano Ochapkos sūnūs bei pirklio prašymu juos pagloboti sutikęs karaimas ben Erachas. Jis ir Einių įkalbėjo prisidėti prie keliaujančiųjų, o tas sutiko, neįtardamas, kaip netrukus dėl to gailėsis – šioje kelionėje Einius atsidurs taip arti mirties, net peržengs mirtį ir gyvybę skiriančią ribą.