Robert A. Heinlein „Erdvėlaivių kariai“

Baigęs mokyklą Džonis Riko nesiruošė stoti į Federacinę tarnybą, ir tikrai neketino patekti į Mobiliųjų Pėstininkų (MP) dalinį. Jam, turtingų tėvų vaikui, visai nereikėjo teisės balsuoti ir būti renkamam, kurią gaudavo tik tarnybą baigę Žemės Federacijos gyventojai. Jis tik palydėjo į verbavimo punktą geriausią draugą.

Trumpalaikė avantiūra, prasidėjusi naujokų mokymo stovykloje, tikru iššūkiu virto tuomet, kai Žemės Federacija įsivėlė į karą su ateiviais. Kas galėjo tikėtis, kad tarnybos pabaigoje jaunasis karys įveiks sunkų kelią nuo eilinio iki karininko ir su ateiviais kausis nuožmiose Žemės Federacijos kovose dėl išlikimo? Pats Džonis Riko to tikrai nesitikėjo.

Robertas A. Heinleinas atsiskleidžia ne tik kaip puikus rašytojas, bet ir neeilinis mąstytojas, kūriniuose reiškęs provokuojantį pažiūrį į XX a. visuomenės problemas. 1960 m. romanas „Erdvėlaivių kariai“ apdovanotas „Hugo“ premija, skiriama už geriausius mokslinės fantastikos kūrinius.